bliekis

×blíekis (vok. Bleiche) sm. (1) 1. K balinimas, balinimo laikas: Per blíekius gerai išsisiutom (saugodami paklotus audeklus linksminomės) Klp. 2. baltiniai, balinami verpalai ar audeklai: Reikia bliekį kloti Klp. Eikit bliekio aplaistyti – įgeltonuos Klp. 3. tvenkinys: Kožną metą tame blíeky turi kas nuskęsti Skd.